Gyvenimo vadyba » saulė

Mažasis t

Vytautas — Sat, 05 Nov 2011 08:07:07 +0000

1. Laikas slinko lyg ir įprastu tempu, bet kambaryje nebuvo nei vieno daikto, kuris koncentruotų dėmesį ar bent jau žvilgsnį. Kartais lyg buvo jaučiamas stipresnis kvapas ar kažkoks labiau išsiskiriantis garsas. Tačiau Mažasis t silpnai girdėjo, o kvapai jo niekada nejaudindavo. Jis kartais pasirąžydavo, sukeisdavo koją ant kojos ir toliau sėdėjo. Lyg ir miręs kažkas neseniai buvo, bet tiksliai prisiminti negalėjo. Žmogaus artimumo laipsnį jis nustatinėdavo labai sunkiai ir vangiai. O mirdavo juk daug žmonių ir beveik kasdien. Nutarė palaukti ryto. Gal patekės ant sienos saulė?

SAULĖLYDIS

Vytautas — Sun, 13 Mar 2011 19:14:14 +0000

1. Vakarais saulė leisdavosi greitai ir nepastebimai, lyg būtų buvusi kalnuota vietovė.

2. Tačiau geografiškai tai buvo pusiaujas ir absoliuti lyguma su viena vienintele dauba, kuri, geriau pagalvojus, netrukdė stebėti saulėlydžio.

3. Nebent atsidurdavai toje dauboje.

4. Bet taip retai pasitaikydavo netgi šių vietų prašalaičiui, nežinančiam kelio.

5. Visi kiti daubą iš visų pusių pažinojo atmintinai.

KIAULĖS SAULĖ

Vytautas — Wed, 03 Nov 2010 10:46:19 +0000

1. Kiaulė gyvena kaip inkstas taukuose.

2. Kaip visuomet atsiranda gamtotaučių, manančių, kad kiaulei priklauso visi laurai lyginant ją su kitais gyviais ir vabalais.

3. Kiaulei, kaip visuomet, tai nė motais.

4. Ir kiaulei šviečia saulė.

5. Kiaulė jos gauna lygiai tiek pat, kiek ir batai ar lentyna.

ŽIEMOS SAULĖ

Vytautas — Thu, 05 Nov 2009 07:11:24 +0000

1. Vėlyvo rudens ir žiemos saulė yra akinanti.

2. Plačiai atmerktomis akimis galima stebėti tik tą pasaulio dalį, kurią matome nusisukę nuo saulės.

3. Tai yra pusę to, ką galima būtų matyti.

4. Ir to pakanka. Pakaktų ir dar mažiau, jeigu apie tai pagalvotume.

5. Matyti ketvirtadalį matymo lauko yra taip pat pakankama.

KITA PLANETA

Vytautas — Sat, 24 Oct 2009 14:45:04 +0000

1. Pabandykime įsivaizduoti, koks būtų žmogaus mąstymas, atsidūrus jam už Saulės sistemos ribų: kitoje planetoje, kitokioje spalvų apsuptyje, tarp neįprastų garsų, daiktų ir būtybių, kurios kalbėtų suprantama kalba ir būtų taikios.

2. Žmogus imtų ko nors pavydėti (kokio nors keistai blizgančio daikto), dėl ko nors džiaugtis (kad pakliuvo į tokią įdomią aplinką), dėl ko nors liūdėti (kad negali tuoj pat grįžti į Žemę), ko nors neapkęsti (kad kokia nors būtybė skleidžia jam nemalonų garsą) ir pan.

3. Vėliau žmogus imtų pasakoti, kiek jis daug nuveikęs kažkokioje Žemėje, kiek daug pasiekęs, kiek uždirba, kokiame name gyvena ir t.t.

4. Žmogus norėtų išsiskirti ir atkreipti į save dėmesį.

5. Žmogus nepasikeistų, nebent toje kitoje planetoje užaugtų ne viena ir ne dvi kartos.

6. Visgi nauja aplinka turėtų kitaip veikti žmogų.

SAULĖS ZUIKUČIAI

Vytautas — Wed, 30 Sep 2009 09:44:42 +0000

1. Saulės zuikučiai šoliuoja ant įvairių daiktų paviršių primindami pagal “elgesį” tikruosius miško gyventojus – kiškius.

2. Jie yra baikštūs, greiti, netikėti ir gali pradingti taip pat greitai kaip ir atsiradę. Tai savybės, kurios prisikiriamos šiam simpatiškam žinduoliui, kuris beje Baltų mitlogijoje turėjo galbūt daugiau galios nei silpnumo savybių. Ipatijaus metraštyje yra minimas buvęs Zuikių dievas.

3. Vieniems daiktams ir gyvosios gamtos objektams tenka su savo socialiniu įvaizdžiu nugyventi visą savo gyvenimą. Teigiamas ar neigiamas jis bebūtų.

4. Tikroji daikto ar gyvosios gamtos objekto prasmė gali būti fundamentaliai priešinga, tačiau įsivyravęs požiūris viską sustato pagal ypatingą tvarką.

5. Ši tvarka lemia, kad saulės atsipindžius vadiname saulės zuikučiais, o ne pilkaisiais blizgiakailiais saulės vilkais.

6. Zuikiai taip pat yra ypatingi.