Gyvenimo vadyba » realus gyvenimas

SVAJONĖ

Vytautas — Fri, 11 Dec 2009 17:59:14 +0000

1. Kokį balansą reikia išlaikyti tarp realaus gyvenimo matymo ir svajonių?

2. Gana apylygį.

3. Nes žmogui gyvenančiam labiau tarp svajonių realybė tampa per daug sunki ir nepakeliama.

4. O žmogui gyvenančiam labiau realybėje nei svajonėse, gyventi tampa tiesiog nuobodu. Svajonė skatina išbūti tą patį laiką įdomiau ir atlikti viską su įkvėpimu.

5. Žinoma, atskirai paėmus svajonė yra saviapgaulės metodas. Ir tai reikėtų žinoti. O potraukis realybei yra savęs pervertinimas ir egoizmas.

EX LIBRIS

Vytautas — Sun, 30 Aug 2009 13:31:13 +0000

1. Daugelis žmonių gyvena gyvenimą ex libris (lot. “iš knygų”).

2. Knygos, mitai, istorijos, romanai, pusiau tikros pusiau pramanytos pasakos mus lydi nuo pirmųjų gyvenimo dienų.

3. Mes negalime visko pamatyti savo akimis ir pažinti savo rankomis, todėl normalu, kad mes tai sužinome ex libris.

4. 1 % žmogaus gyvenimo sudaro reali tikrovė ir patyrimas (darbas, kurį atliekame, bendravimas su žmonėmis) kiti 99 % yra ex libris, nes pasaulis yra per didelis ir per margas, kad galėtume patirti visus įmanomus dalykus.

5. Todėl žmogaus gyvenimas yra pseudorealus ir tolygus ex libris.

VIRTUALUS DRAUGAS

Vytautas — Tue, 30 Jun 2009 01:33:37 +0000

Dauguma nuomonių šia tema yra radikalios: arba nesąmonė, arba priešingai – garbinimas!

Iš tikrųjų skirtumo didelio nėra – tiek su “tikruoju” tiek su virtualiu draugu vyksta bendravimas.

Jeigu bendravimas tikrai įdomus ir turiningas, kodėl dviems žmonėms nesusitikus ir tikrovėje? Nesvarbu kas mus sieja, ar bendri pomėgiai, ar panašus požiūris į gyvenimą.

Virtualumas dažnai neigiamai vertinamas dėl šaltumo, slaptumo, atsakomybės stokos ir pan. Bet ar tikrovėje mes lygiai taip pat “šiltai” bendraujame su visais žmonėmis? Ir atvirkščiai, jeigu virtualiose paieškose užsimezgė įdomus pokalbis, gal jį reiktų perkelti į tikrovę?

Žinoma, didžiajame virtualumo vandenyne aptikti humaniško ir nuoširdaus bendravimo formas nėra lengva. Galbūt jas atpažinti taip pat ne visada pasiseks. Bet vėlgi, kuo tai skiriasi nuo realaus gyvenimo? Ar mažai nelaimingų žmonių dėl draugysčių, kurios įvyksta gatvėje, kavinėse, klubuose?