Kvietkauskas

(balsavo: 1)

1. Kvietkauskas kaip niekada ilgai žiovavo ir rąžėsi šį rytą. Niekaip negalėjo prabusti, galva išliko sunki ir, tarsi, vis dar kažką sapnavo. Alaus nesinorėjo, tačiau paėmė vieną keptos duonos su česnaku gabaliuką, atsikando. Keli kmynai nukrito ant antklodės. Pasijuto geriau. Užsinorėjo ir alaus gurkšnelio. Gurkštelėjo. Vėl žiovulys ir rąžymasis. Užsitraukė antklodę ant pečių, nes kažkaip pravėso. Atsiriaugėjo. Vėl miego banga užėjo. Galėjo kristi negyvas, nakties kaip nebūta. Bet susiėmė. Palauks, pagalvojo.

Mažasis t

(balsavo: 1)

1. Laikas slinko lyg ir įprastu tempu, bet kambaryje nebuvo nei vieno daikto, kuris koncentruotų dėmesį ar bent jau žvilgsnį. Kartais lyg buvo jaučiamas stipresnis kvapas ar kažkoks labiau išsiskiriantis garsas. Tačiau Mažasis t silpnai girdėjo, o kvapai jo niekada nejaudindavo.  Jis kartais pasirąžydavo, sukeisdavo koją ant kojos ir toliau sėdėjo. Lyg ir miręs kažkas neseniai buvo, bet tiksliai prisiminti negalėjo. Žmogaus artimumo laipsnį jis nustatinėdavo labai sunkiai ir vangiai. O mirdavo juk daug žmonių ir beveik kasdien. Nutarė palaukti ryto. Gal patekės ant sienos saulė?