(balsavo: 1)3. Jį dar beeinantį iki šios vietos ėmė persekioti įspūdis, kad jo rankos jam teikia kažkokį malonumą. Jis dar niekad nebuvo jautęs panašios pagarbos savo rankoms ir jomis taip didžiavęsis. Svetas norėjo prisiliesti prie savo rankų ir joms atsidėkoti, tačiau – normalu – kad savo rankomis to padaryti negalėjo, todėl nepastebėjo, kaip pradėjo daryti keistus judesius. Galiausiai jam toptelėjo į galvą, kad gali paliesti rankas lūpomis ir jas pabučiuoti. Juk taip žmonės išreiškia kilnius ir nuoširdžius jausmus.
4. Kai kilo ši mintis, jis jau sėdėjo ir buvo pastebėjęs akiniuotą asmenybę kitoje gatvės pusėje.
- Kairy! – pašaukė Svetas. Akimirką jam toptelėjo, kad tai Saulius Kairys, jo bendramokslis iš Gudelių. Laimė tuo metu važiavo kažkoks pižonas išblizginta senovine garsiai kriokiančia mašina ir jo šauksmas liko tyruose. Net praeiviai į tai neatkreipė jokio dėmesio.
Svetas šią asociaciją greitai užmiršo ir dabar jį apėmė atkaklūs sprendimai, kokio tikėjimo tas žmogus. Ir lygiagrečiai vis dar nedavė ramybės rankos.