Gyvenimo vadyba

1. Žmogus yra fenomenas tarp visų mums žinomų gyvybės formų. Kodėl?

2. Žmogui kiekvieną akimirką gimsta pusiau kontroliuojamų pusiau nekontroliuojamų asociacijų, prisiminimų, etinių normų, charakterio savybių, pasaulėžiūros vertybių mišinys, kurio pagrindu žmogus tam tikru būdu pasielgia.

3. Žmogus nėra savarankiškas. Jis tarsi nuolat priverstas reaguoti į save, t.y. į savo vidinius procesus.

4. Dar tiksliau: jis yra stipriai įtakojamas vidinės jėgos, kuri susideda iš minėtų smulkių detalių.

5. Iš kitos pusės elgesys negali būti nei 100% emocinis, nei 100% pagrįstas protu, nes kiekvienas įvykis vyksta tam tikroje aplinkoje. O kiekviena aplinka pati savaime kuria tam tikras asociacijas ir skatina arba slopina įvairius kitus psichinius darinius.

6. Todėl nei logika nei emocijos niekuomet galutinai nedominuos. Nuolatos bus tik įvairūs šių dviejų alternatyvų santykiai.

Žymės: asociacija, charakterio savybės, elgesys, emocijos, emocinis, etinės normos, fenomenas, gyvybės formos, logika, pagrįstas protu, pasaulėžiūros vertybės, psichiniai, psichiniai dariniai, psichinis, vidiniai procesai, žmogus, žmogus kaip fenomenas